Kinų medicinos istorija

Pirmiausia reikėtų turėti galvoje, kad istoriją rašo laimėtojai, t.y. bet kokius istorinius faktus turime vertinti itin atsargiai. Ne išimtis – tradicinė kinų medicinos istorija, jos kilmės, raidos aspektai. Bene daugiausiai klausimų kelia būtent kinų medicinos sistemos atsiradimas. Žinoma ne viena legenda apie tai, kaip atsirado akupunktūra, arbata ir t.t. Vienos jų visiškai absurdiškos, kitos – labai juokingos. Pavyzdžiui ko verta legenda apie iš karo grįžusius gyvus karius, kurie buvo sužeisti strėlėmis ir po to pasveikę nuo iki tol juos varginusių ligų. Kaip tokiu būdu buvo susistemintos žinios pavyzdžiui apie nemigos gydymą? Kaip ir kuo reikėjo pašauti karį? Kitoje istorijoje sužinome, kad akupunktūrą išrado valstiečiai, su kapliu vietoj runkelių daužę sau per kojas. Mat gerai užvožus praeidavo galvos skausmas. Taip jie vieni kitiems daužydami per kojas, galvas ir sukūrė itin sudėtingą sistemą.

Apie šildymą moksa sakoma, kad šis metodas atėjo iš Šiaurės, mat vietiniai žmonės valgydami prisirydavo šalto oro ir tai sukeldavo pilvo skausmus. Jų palengvinimui senoliai ir pradėjo kaitintis – pradžioje šiltais akmenimis, vėliau – įvairių rūšių – pušies, apelsinmedžio, kipariso ir kt. medžių smilkstančiais gabaliukais, kol galiausiai visi priėjo vieningos išvados, kad tam geriausiai tinka standžialapis kietis. Jį išdžiovinus bei susmulkinus, pradėtos gaminti lazdelės, kūgeliai ar tiesiog ryžio dydžio grūdeliai. Žymus kinų filosofas Mengzi net pasakė, kad 7m. užtrukusią ligą reikia gydyti ne mažiau kaip 3m. išlaikytu standžialapiu kiečiu.

Na, o kas gi girdėti apie gydymo vaistažolėmis atsiradimą? Pasirodo, kad čia pasidarbavo žmogaus mitybos įpročiai ir smalsumas. Beragaudamas kas valgoma ir kas ne, priešistorinis žmogus bandymų ir klaidų pagalba suprato, kad džiovintas imbieras šildo Skrandį, rabarbaras sukelia viduriavimą ir t.t. Neveltui anksčiausiuose rašytinuose šaltiniuose gydymas vaistažolių bei kitų medžiagų nuovirais, vadinamas Duyao – „Gydymas nuodais“. Žymiausias kinų filosofas Konfucijus yra pasakęs: „Aš neraugauju to, apie ką nieko nežinau“. Šių laikų žmonės, bet kokia kaina siekdami „natūralumo“ yra labai drąsūs – mano, kad gydymas vaistažolėmis jei nepadės, tai bent nepakenks. Mąstydami apie ateitį, turime remtis praeitimi ir būti bent jau nemažiau apdairūs už senolius. Geriau jau žinoma tabletė, nei nežinoma žolė. Susiformavus kiniškos medžioklės ypatumams, buvo pradėta ragauti ir įvairių gyvių, o atsiradus puodininkystei į gydančius mišinius pradėta primaišyti mineralų.

Kvėpavimo, gydomosios mankštos kilmė siejama su žmogaus pomėgiu...dainuoti ir šokti. Kovodami su drėgme, šalčiu, pirmykščiai žmonės rąžėsi, dejavo, kol galiausiai ėmė šokti ir dainuoti. Per laiką šie pratimai virto kvėpavimo bei mankštinimosi sistemomis, kurias šiandien vadiname Qigong pavadinimu.

Prie šių neaiškių istorijų, legendose ir metraščiuose atsiranda žinios apie tai, kad viskas buvo truputį kitaip. Pasirodo, kad adatas išrado imperatorius Fuxi, šimto žolių ragautoju tapo imperatorius Shennong (lietuviškai Dieviškas Ūkininkas), o primityvias medicinos žinias susistemino ir gražiai jas knygoje „Neijing“ išdėstė Huangdi (Geltonasis imperatorius). Kitaip tariant, galime išskirti tris kinų medicinos istorijos ir raidos etapus: anksčiausiai atsirado gydymas akmeninėmis adatomis, vėliau – gydymas nuovirais, trečiame etape atsirado sisteminės žinios.

Kitas svarbus tradicinės kinų medicinos raidos aspektas – tikėjimų, mokslų, atradimų, kultūros, filosofijos, kovos menų ir kitų reiškinių įtaka. Aiškiai matome, kad didžiulę įtaką kinų medicinos formavimuisi turėjo gilios senųjų išminčių astronomijos, geografijos žinios, esminį skirtumą nuo vakarų medicinos įnešė gyvo žmogaus anatomijos studijos – vivisekcija, nemažiau svarbios buvo ir didžiųjų filosofinių judėjimų įtakos – daoizmo, konfucianizmo, budizmo.

Apibendrinant norėčiau akcentuoti, kad dažnai galvojame, kad kinų medicina archaiška, mistinė, susiformavusi prieš kelis tūkstančius metų ir nekintanti, neturinti įrodymais pagrįstos medicinos bruožų. Iš tiesų – tai itin pažangi, toli savo laikmetį pralenkusi unikali Žmogaus, Gamtos ir Sveikatos pažinimo sistema, tebesivystanti ir šiandien.