Akupunktūros pripažinimas UNESCO

  Vystantis Kinijos kultūrai, mokslui, ekonomikai, visuomenei, kartu su ja formavosi ir unikalus požiūris į procesus, susijusius su gyvenimu, sveikata ir ligomis. Metodai, kurie buvo taikomi susirgimų profilaktikai ir gydymui, padėjo pamatus ir šiandien visame pasaulyje žinomai viską apimančiai gydymo sistemai, kuri vadinama tradicine kinų medicina (TKM). Prieš keletą šimtmečių Kinijoje ne tik gydymas, bet ir kasdienis gyvenimas buvo neįsivaizduojamas be tradicinės kinų medicinos. Į Rytus išplitus moderniai Vakarų medicinai, tradiciniai metodai pasitraukė į šešėlį, bet neišnyko, kaip to buvo galima tikėtis. Kodėl?

Pirma – nepaisant šiuolaikinės medicinos pasiekimų, išvengti ligų nepavyksta, o susirgus, ne visada džiugina gydymo rezultatai.

Antra – neretai pats gydymas sukelia naujas ligas, jatrogenija tampa didele problema.

Trečia – dvidešimt pirmame amžiuje, sparčiai vystantis mokslui ir technologijoms, iš esmės keičiasi žmogaus požiūris į sveikatą ir priemones, skirtas jos išlaikymui.  Nebepakanka rūpintis vien tik fizinių sutrikimų šalinimu. Pagrindinis dėmesys pradedamas skirti fizinių, psichinių, socialinių sveikatos aspektų integracijai, gyvenimo kokybei, užtikrinančiai harmoniją tarp žmogaus ir jį supančios aplinkos. Medicina evoliucionuoja, virsdama į mokslą, nukreiptą ne vien tik į biologinius žmogaus aspektus, bet ir į aplinką, visuomenę, žmogaus emocijas, dvasinius ryšius. Ši nauja sveikatos koncepcija suartino šiuolaikinę mediciną su nuo senų laikų praktikuojama kinų medicina, kuri vadovaujasi holizmo principu, apimančiu sveiką gyvenimo būdą, žmogaus ir gamtos, kūno ir dvasios darną, ligų profilaktiką bei jų gydymą.

Neatsitiktinai per pastaruosius 5 – 6 dešimtmečius tradicinės kinų medicinos specialistai ir ją vertinantys žmonės dėjo labai daug pastangų, gaivindami primirštas tradicijas, toliau tobulindami keletą tūkstančių metų kurtą sistemą. Pastangos nenuėjo veltui – 2010 metais Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) pripažino akupunktūrą ir šildymą degančiu standžialapiu kiečiu (moksa) ne tik kinų tautos, bet ir visos žmonijos turtu bei įtraukė šį metodą į Neįkainojamo kultūrinio paveldo sąrašą.